Pasakyti, kad Palanga – populiariausias Lietuvos kurortas, reiškia – nepasakyti nieko! Žinoma kaip kurortas nuo 19-ojo amžiaus ir išpopuliarėjusi sovietmečiu, dabar Palanga – Lietuvos „vasaros sostinė“. Sezono metu kurorte tiesiog nėra vietos apsisukti, nes jos gyventojų patrigubėja!

Ir tai nenuostabu, nes Palanga – puiki vieta aktyvaus ir pasyvaus poilsio mėgėjams, vaikams ir suaugusiems. Dieną – tai nepakartojama gamta, ekskursijos, kultūrinė ir sportinė veikla, kavinės ir suvenyrų parduotuvės. Vakare ir naktį – tai saulėlydžio palydėjimas 470 m. tilte, nakties serenados Gintaro muziejuje, naktiniai klubai ir kazino. Palangoje yra sukurtos visos sąlygos sportui – teniso kortai, baseinai, mini golfas, dviračių ir vandens dviračių nuoma, jodinėjimas žirgais. Pramogų pakankama ir vaikams: baseinas su kalneliais, važinėjimas karieta, riedučiai, dviračiai, mini zoologijos sodas.

Tačiau ypatingas Palangos unikalumas yra tai, kad ji yra žinoma kaip klimatinis —balneologinis kurortas. Jūra, jodu prisodrintas oras, 8 mineralinio vandens gręžiniai, šilumos ir purvo vonios, sanatorijų ir reabilitacijos centrų tinklas daugybei ligų gydymui.

Miesto valdžia nuolat rūpinasi miesto plėtra. Renovuotas miesto simbolis – Palangos tiltas, sukurta daugiau galimybių nemokamai naudotis bevielio interneto prieiga, praplėstas 2 km. paplūdimys, auga viešbučių ir kavinių tinklas, o 2013 m. Palanga taps Lietuvos kultūros sostine.

Aktyviai plėtojasi verslo turizmo sritis – didėja konferencijų salių skaičius, išpopuliarėjo įmonių kelionės į Palangą. Ateityje Palanga planuoja tapti tarptautinių konferencijų vieta.

Gyventojų skaičius

Pastovūs gyventojai – 15 000 (2011 m.)

Sezono metu – iki 35 000

Miesto ekonomika

Vienas turistas vidutiniškai Palangoje praleidžia apie 5 dienas.

Pastaruoju metu padidėjo privataus sektoriaus vaidmuo apgyvendinimo paslaugų teikime – nuo 0% 2004 m. iki 10% 2009 m.

Žymiai padidėjo užsienio turistų dalis – nuo 16% 2004 m. iki 22% 2009 m., daugiausiai iš Rusijos, Lenkijos, Estijos ir Vokietijos.

Etninė sudėtis, kalbos

Nors daugiau nei 90% gyventojų yra lietuviai, beveik visi kalba rusiškai.

Išorės transporto ryšiai

Per miestą eina magistralė Klaipėda – Liepoja.

Palanguos oro uostas 7 km (10 min.) nuo miesto centro.

Keleivių srautas nuolat didėja (2007 m. – 93,4 tūkst., 2008 m. 101,6 tūkst., 2009 m. – 104,6 tūkst.).

Palanga gali būti pasiekta keliais būdais:

Autobusu iš:

– Latvijos (Liepoja – 1 val., Ryga – 4,5 val.);

– Baltarusijos (Minskas – 11:00);

– Lietuvos miestų (Klaipėda – 30 min., Vilnius – 4,5 val., Kaunas – 3,5 val., Šventoji – 20 min., Kretingos – 30 min.);

Lėktuvu  iš:

– Danijos (Kopenhaga – 1 val.);

– Rusijos (Maskva – 2 val.);

– Norvegijos (Oslas – 1,5 val.);

– Latvijos (Ryga – 45 min.).

Yra tiesioginis susisiekimas tarp oro uosto ir Lietuvos miestų bei  Latvijos (http://www.palanga-airport.lt/lt/kaip-atvykti; http://www.autobusubilietai.lt/).

Gamta

Pušynų gausa.

Švarūs paplūdimiai, balto smėlio kopos.

25 km. ilgio paplūdimys.

2011 m. paplūdimui „Palangos Botanikos parkas” skirta „Mėlynoji vėliava“ (Europos švaros standartų atitikimo ženklas).

Palangos botanikos parkas su tvenkiniais (http://www.pgm.lt/Parkas/turinys.htm).

Lankytinos vietos

Katalikų neogotikinė bažnyčia, stačiatikių bažnyčia.

Palangos botanikos parkas, reliktinis Birutės kalnas, 470 metrų tiltas, gintaro dirbtuvės, kino teatras.

Muziejai: Gintaro muziejus, dailininko ir skulptoriaus A. Mončio muziejus, Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba.

Miesto šventės/ reginiai

„Palangos stinta“ (vasaris).

Vasaros sezono atidarymas (gegužė).

Omnitel 1000 km lenktynės (liepa).

Lietuvos kamerinio orkestro koncertų serija „Nakties serenados“ (rugpjūtis).

Miesto istorija ir atmintinos datos

Pirmą kartą paminėta 1161 m.

Ilgą laiką buvo mažu žvejų kaimeliu.

Nuo 15 iki 17 a. veikė kaip pagrindinis Lietuvos uostas.

1824 m. žemę Palangoje įsigyja lenkų grafas Tiškevičius. Dėl jo finansinių investicijų (botanikos parkas, rūmai, pirmas tiltas-prieplauka, pirmas viešbutis ir pirmasis restoranas, teatras).

Palanga įgyja kurorto statusą.

Sovietmečiu pastatytas oro uostas, poilsio namai, sanatorijos.

1963 m. atidarytas Gintaro muziejus.

Po 1990 m. miestas išsiplėtė, vystėsi turizmas.