Jei norite pabėgti nuo minios ir miesto triukšmo į gamtos prieglobstį, kur galima mėgautis ramybe ir tyla – geresnės vietos nei Neringa nerasite!

Tai – neeilinis kurortas. Sakydami „Neringa“ jus turite omenyje Kuršių neriją, o sakydami „Kuršių nerija“ – turite omenyje Neringą. Neringa susikūrė 1961 m. iš penkių kurortinių gyvenviečių (Alksnine, Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida) ir todėl išsidėsčius 50 km ilgyje tapo ilgiausiu Lietuvos miestu.

Iš rytų kurortą plauna gėlas Kuršių marių vanduo, o iš vakarų – sūri Baltijos jūra. Tai išties unikalus gamtos kampelis. Smėlio neriją suformuota jūros bangų bei vėjų prieš daugiau nei 5000 metų yra apsupta spygliuočių miškais ir garsėja savo švelniu klimatu.

Neringa – išskirtinė ir nuošali poilsio vieta, nepaprastas ramybės ir atsipalaidavimo sinonimas. Įsikūrusi atokiau nuo likusios Europos ši ramaus poilsio oazė apsupta šurmuliuojančios jūros garsais, žuvėdrų klyksmais ir pušų viršūnėse apsistojusių vėjo šnabždesiu. Neringa gali būti pasiekta tik autobusu ar keltu. Čia niekas nesutrukdys Jūsų ramybei.

Nenuostabu, kad šią vietą taip mėgo kūrybinga inteligentija ir garsios asmenybės, tarp kurių Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas, psichoterapeutas Zigmundas Freudas, filosofas ir rašytojas Jeanas-Paulis Sartre’as ir Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Ir dabar Neringa yra labai populiari tarp užsienio turistų, kurie sudaro daugiau nei pusę visų Neringos poilsiautojų vasaros sezono metu.

Kurorto valdžios institucijos rūpinasi miesto plėtra, išlaikant balansą tarp populiaraus kurorto bei privatumo ir ramybės išsaugojimo. 1991 m. čia įsikūrė Kuršių nerijos nacionalinis parkas, o 2000 m. Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kuris yra lygiavertis kokybės ženklui – tai leidžia lengviau pritraukti lėšas objektų išsaugojimui. 2005 m. PHARE programos lėšomis buvo finansuotas bevielio interneto diegimas. Neringoje pakankamai išplėtotas vandens turizmas – banglenčių su aitvarais, burlenčių sportas ir žvejyba. Nidoje yra valčių prieplauka ir jachtklubas.

Gyventojų skaičius

3 800 (2011 m.)

Miesto ekonomika

2008 m. duomenimis, miesto ekonomika remiasi prekyba – 58%, o tai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sfera – 13% (Lietuvos statistikos departamentas). Mieste yra daug viešbučių ir kavinių, iš kurių 31% dirba ištisus metus.

Neringa yra labai populiari tarp užsienio turistų. Jų skaičius nuolat didėja – nuo 47% 2004 metais iki 54% 2009 m.

Baigta/planuojama statyba

Visa statyba turi atitikti Tarptautinės konvencijos gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamus reikalavimus (1972). Reikalavimų vykdymo kontrolę vykdo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Išorės transporto ryšiai

Neringa gali būti pasiekta tik iš dviejų miestų – Klaipėdos ir Kaliningrado.

Iš Rusijos: kelis kartus per dieną kursuoja du tarpmiestiniai autobusai Kaliningradas-Smiltynė.

Iš Lietuvos: dvi perkėlos – Senoji ir Naujoji (Klaipėda-Smiltynė). Naujojoje perkėloje keltai kelia visų rūšių transportą, įskaitant automobilius (www.keltas.lt).

Vasarą yra du papildomi maršrutai Nida-Klaipėda-Vilnius ir Nida-Klaipėda-Kaunas.

Miesto transportas

Kursuoja vietinis autobusas Nida-Smiltynė.

Vasarą Nidoje veikia mikroautobusų maršrutas  jungiantis autobusų stotį ir paplūdimį.

Nuo Nidos iki Smiltynės asfaltuotas dviračių takas.

Be to, kiekvienoje gyvenvietėje yra dviračių takai.

Etninė sudėtis, kalbos

Iki 1945 m. Neringa turėjo savo Kuršių tarmę.

Dabar didžiąją dalį gyventojų sudaro lietuviai, daugelis moka rusų kalbą.

Gamta

Paplūdimiai Neringoje – vieni geriausių Baltijos šalyse: 25-70 m pločio, jie išsiplėtė per visą neriją. Jau keletą metų centriniams Nidos ir Juodkrantės paplūdimiams skiriama „Mėlynoji vėliava“ (Europos švaros standartų atitikimo ženklas).

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (www.nerija.lt). Miškai (daugiausiai pušys) apima 70% nerijos.

Per neriją eina apie 150 rūšių paukščių migracijos keliai. Flora apima 600 rūšių, fauna – virš 290 rūšių. Nerijoje galima rasti briedžių, elnių, šernų, lapių ir t.t.

Lankytinos vietos

Nidoje – liuteronų bažnyčia, Parnidžio kopos apžvalgos aikštelė; Juodkrantėje – parodos rūmai.

Muziejai

Nidoje – Tomo Manno memorialinis muziejus, Neringos istorijos muziejus, etnografinė žvejo sodyba, etnografinės kapinės, Saulės laikrodis-kalendorius (aukštis 52 m), švyturys ant Urbo kalno

Juodkrantėje

„Raganų kalnas“ (apie 90 medinių įvairių piktųjų dvasių skulptūrų), Akmens skulptūrų parkas krantinėje, apžvalgos aikštelę šalia kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos, Naglių gamtos rezervatas (smėliu užpustyta buvusi gyvenvietė).

Miesto šventės/ reginiai

Vasaros sezono  atidarymo šventė  (gegužė).

Kamerinės muzikos, džiazo, liaudies muzikos festivaliai (birželis).

Amatų šventė, operos ir simfoninės muzikos festivaliai, chorinės ir vokalinės muzikos festivaliai, Lietuvos kino festivalis (rugpjūtis).

Neringos miesto šventė (lapkritis).

Stintų žūklė ant Kuršių marių ledo (žiemą).

Miesto istorija ir atmintinos datos

13 a. vidurys – Kuršių nerija tapo  Kryžiuočių ordino nuosavybės dalimi: buvo pastatyta keletas pilių ir plytų gamyklėlė.

16 a. – Nerija tapo Prūsijos kunigaikštystės dalimi.

15-17 a. – Kuršių nerijoje gyveno  kuršių gentis.

19 a. – Nida tapo mėgstama kūrybingos inteligencijos vieta

1923 m. – Lietuva aneksavo šiaurinę Kuršių nerijos dalį  (52 km).

1939-1945 – visa Nerija priklausė Vokietijai.

1945 m. – šiaurinė Kuršių nerijos dalis vėl priskirta Lietuvai (52 km).

1961 m. – 5 kurortinės gyvenvietės sujungtos į Neringos miestą.

1991 m. – įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

2000 m. – Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.