Klaipėdoje nėra panaši nei į vieną kitą miestą Lietuvoje. Įkurta daugiau nei prieš 750 metų šalia Baltijos jūros ir Kuršių marių susiliejimo vietos, Klaipėda iš mažo riterių miesto-tvirtovės Memelburgo išsivystė į vieną didžiausių neužšąlančių uostų Baltijos jūroje.

Dabar miestas yra trečiasis pagal gyventojų skaičių Lietuvoje ir antras pagal ekonominę ir finansinę svarbą. Tačiau jos gyventojams, Klaipėda – tai Senamiesčio švarios siauros gatvelės; vokiški fachverkiniai pastatai ir jaukios kavinukės; oras, pripildytas jūros šviežumo ir senojo kariliono varpų skambesio; balto smėlio paplūdimiai ir besiartinančios bangos garsas.

Pastaraisiais metais, mieste buvo sparčiai vystoma infrastruktūra, paslaugų sferą, statybos. 2002 m. įsikūrė LEZ – laisvoji ekonominė zona, kuri jau pritraukė 230 milijonų eurų investicijų. 2003 metais buvo atidarytas kruizinių laivų terminalas, kuris per šiuos metus priėmė daugiau nei 400 laivų ir daugiau nei 220 tūkstančių keleivių. Be to, nuo 2005 m. mieste veikia keletas didelių prekybos centrų, o liepos 2011 m. buvo atidaryta koncertams ir sporto renginiams skirta „Švyturio arena“, talpinanti daugiau nei 6000 žmonių. Nenuostabu, kad kiekvienais metais turistų skaičius nuolat didėja.

Gyventojų skaičius

157 305 (2014 m.)

Miesto ekonomika

Svarbus transporto mazgas (geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas).

Paslaugų sektorius sukuria didžiąją dalį miesto BVP.

Išplėtota paslaugų infrastruktūra (>20viešbučių, >40kavinių).

Nedarbas – vienas mažiausių šalyje.

Atlyginimai – didesni už nacionalinį vidurkį.

Baigta/planuojama statyba

2003 m. pastatytas kruizinių laivų terminalas.

Arena.

Apartamentų statybos Karklėje (8 km nuo Klaipėdos, 100 metrų nuo jūros).

Išorės transporto ryšiai

Per miestą eina dvi magistralės: Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir Liepoja – Klaipėda.

Palangos oro uostas 25 km nuo miesto.

Geležinkelio stotis (www.litrail.lt).

Autobusų stotis (http://klap.lt/):

Zelenogradskas (Rusija) – 2,5 val.

Kaliningradas (Rusija) -4,5 val.

Liepoja (Latvija) – 1,5 val.

Ryga (Latvija) – 4 val.

Jūrų uostas (2 perkėlos):

Zasnicas (Vokietija),

Kylis (Vokietija),

Karlshamnas (Švedija).

Etninė sudėtis, kalbos

Dėl savo istorijos, etninis ir kalbinis miesto įvaizdis yra kosmopolitinis.

Rusakalbių gyventojų mieste yra apie 30%. Rusų kalba moka daugiau nei pusė miesto gyventojų, daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.

Dauguma jaunų žmonių (iki 30 metų) laisvai kalba angliškai.

Gamta

Per miestą teka Danės upė.

Balto smėlio paplūdimiai, kopos.

Pajūrio regioninis parkas (www.pajuris.info).

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (www.nerija.lt).

Lankytinos vietos

4 katalikų bažnyčios, 3 stačiatikių bažnyčios, evangelikų liuteronų bažnyčia, evangelikų baptistų bažnyčia; 3 teatrai, daugiau nei 10 sporto centrų, 2 baseinai, kinas, mini zoologijos sodas.

Muziejai: Jūrų muziejus-akvariumas, delfinariumas (uždarytas rekonstrukcijai), Mažosios Lietuvos muziejus, Laikrodžių muziejus, Kalvystės muziejus, Pilies muziejus, Meno galerija, keletas parodų galerijų, Skulptūrų parkas, Klaipėdos universiteto botanikos sodas.

Senamiestis (vokiška fachverkinė architektūra).

Miesto šventės/ reginiai

Jūros šventė (Liepos 29-31).

Pilies džiazo festivalis (birželis ir liepa).

Muzikuojantis keltas (birželis – rugpjūtis) www.muzikuojantiskeltas.lt

Miesto istorija ir atmintinos datos

Vienas seniausių šalies miestų.

1252 m. – įkurtas Livonijos ordino (pastatyta Memelburgo pilis).

1540 m. – didelis gaisras sunaikino miestą (liko tik 6 namai).

1709 m. – badas ir maro epidemija.

1757-1762. – užimtas rusų kariuomenės. Miesto komendantas buvo Aleksandras Suvorovas.

1807-1808 – laikinoji Prūsijos sostinė, Prūsų karalius ir jo šeimos rezidencija.

1854 m. – paskutinis didelis gaisras mieste.

1923 m. – Klaipėda galiausiai tapo Lietuva dalimi.

1939 m. – nacių Vokietija aneksavo miestą ir Memelio regioną. (1940 m. – Hitleris pats aplankė Klaipėdą).

1945 m. – sovietų kariai užima miestą.

1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas.